pilnavidis

pilnavìdis, -ė adj. (2) OG206, Ml, Slk, Grv žr. pilnaviduris 1: Mano daržas pilnas aguonų: biruolių i pilnavidžių Dglš. Pilnavìdės aguonos dvi galvas nurovei, tai sklėnyčia bus aguonų Rš. Pilnavìdis erškėtys Ck. Pilnavìdžiai gvaizdikai Ck. Pilnavidė pivonija žydi, nepilnavidžių da tik spranguliai Klt. Žolynai, sėti jaunam mėnesy, nebus pilnavìdžiai Zr. Pilnaty sėti žolynai pilnavidžiai LTR(Nč).